Citomaksai, citogenai ir poliežuviniai lašai — kuo jie skiriasi

spa Citomaksai — natūrali peptidų frakcija

Citomaksai gaminami išskiriant peptidus iš gyvūninių organų ir audinių. Leidinyje „Peptidai — sveikatos teritorija“ jie apibūdinami kaip mažos molekulinės masės peptidų kompleksai, kurių masė siekia iki 5 kDa, išskirti iš jaunų veršelių organų ir audinių; kiekvienas preparatas yra atitinkamam audiniui būdinga peptidų ir aminorūgščių grupė.

Kataloge nurodoma, kad mažos molekulinės masės peptidų frakcijų išskyrimo technologiją sukūrė Sankt Peterburgo bioreguliacijos ir gerontologijos instituto darbuotojai, vadovaujami akademiko V. Chavinsono, ir kad būtent ji tapo pagrindu visai preparatų klasei, bendrai vadinamai citomaksais.

Sudėties požiūriu svarbiausia štai kas: citomaksas nėra viena molekulė. Tai frakcija — kartu iš to paties audinio išskirtų peptidų mišinys. Kataloge tai vadinama audinių specifiškumu: iš konkretaus organo išskirtas kompleksas siejamas su to organo ląstelėmis, o skirtingi citomaksai skiriasi būtent žaliavos audiniu, ne veikimo principu.

Pavadinimai kataloge nieko nesako, kol nežinai žaliavos. Leidinyje kiekvienas citomaksas įvardijamas kartu su audiniu, iš kurio išskirtas: Endoluten — kankorėžinės liaukos peptidų kompleksas, Vladonix — užkrūčio liaukos, Cerluten — smegenų audinio, Ventfort — kraujagyslių sienelės (išskirtas iš aortos), Sigumir — kaulinio ir kremzlinio audinio, Svetinorm — kepenų, Suprefort — kasos. Būtent žaliava, o ne pavadinimas, skiria vieną citomaksą nuo kito.

Forma ir kursas. Kapsulės pakuojamos po 20 arba 60 vienetų, kiekvienos masė 0,215 g. Gamintojo vartojimo rekomendacija: 1–2 kapsulės 1–2 kartus per dieną valgio metu; kurso trukmė 1–3 mėnesiai, kartoti siūloma po 1–3 mėnesių.

science Citogenai — sintezuota trumpa seka

Citogenai kilo iš vienos pastabos: sąveikai reikšminga ne visa ilga natūralaus peptido grandinė, o konkreti trumpa 2–5 aminorūgščių seka. Todėl didžioji dalis sintezuotų peptidų yra būtent tos aktyviosios dalies kopijos.

Gamybos požiūriu tai visai kitas kelias. Citogenas gaminamas ne iš audinio, o iš aminorūgščių — spaudos rinkinyje tiesiai parašyta, kad citogenai sintezuojami iš aminorūgščių ir pasižymi trumpomis molekulėmis. Sudėtis yra tiksliai apibrėžta: pavyzdžiui, poliežuvinio Visulingual sudėtyje esantys keturi peptidiniai kompleksai kiekvienas sudarytas iš trijų aminorūgščių.

Iš to plaukia ir praktinis skirtumas, apie kurį dažnai klausia pirkėjai: citomaksas gaminamas iš gyvūninės kilmės žaliavos, o citogenas sintezuojamas iš aminorūgščių.

Citogenų sąrašas trumpesnis. Tame pačiame leidinyje išvardijami Vesugen — kraujagyslių sienelės peptidas, Pinealon — smegenų žievės, Crystagen — užkrūčio liaukos T grandies, Cartalax — kremzlės, Ovagen — kepenų, Chonluten — plaučių ir skrandžio. Palyginkite tai su maždaug dvidešimties citomaksų sąrašu ir pamatysite praktinę pasekmę: ne kiekvienam audiniui, kuriam yra citomaksas, egzistuoja ir citogenas.

Forma ir kursas. Kapsulės taip pat po 0,215 g, pakuotėje 20 arba 60 vienetų. Kataloge nurodoma: 1–2 kapsulės 1–2 kartus per dieną valgio metu, vartojimo trukmė 10–30 dienų, kursą siūloma kartoti po 4–6 mėnesių. Atkreipkite dėmesį — citogenų kursas trumpesnis, o pertrauka tarp kursų ilgesnė nei citomaksų.

biotech Poliežuviniai lašai — ta pati medžiaga kita forma

Poliežuvinė (angl. lingual) linija nėra trečia atskira medžiaga. Tai tie patys citomaksai ir citogenai skystoje formoje: 10 ml buteliukas su dozatoriumi. Kataloge jos ir vadinamos atitinkamai poliežuviniais citomaksais bei poliežuviniais citogenais.

Skiriasi koncentracija ir dozė. Kataloge nurodoma, kad poliežuvinių monopreparatų paros dozė yra perpus mažesnė nei atitinkamų kapsulių, o citogenų koncentracija poliežuvinėje formoje — 100 mikrogramų viename mililitre. Citomaksų poliežuvinė klasė leidinyje žymima kaip 10 mg/ml, todėl vienodas lašų skaičius skirtingose linijose reiškia nevienodą peptidų kiekį.

Kodėl apskritai kita forma. Kataloge aiškinama, kad po liežuviu esanti gleivinė yra plona ir gausiai supinta paviršinių venų, todėl veikliosios medžiagos patenka į kraujotaką pro gleivinę, aplenkdamos virškinamąjį traktą ir pirminę apykaitą kepenyse. Ten pat nurodoma, kad skystą formą su dozatoriumi lengviau tiksliai atmatuoti ir koreguoti kurso metu.

Forma ir kursas. Vartojimo rekomendacija abiem poliežuvinėms linijoms ta pati: 5–6 lašai po liežuviu 3–4 kartus per dieną, likus 10–15 minučių iki valgio; kurso trukmė — 1 mėnuo, kartoti siūloma po 3–6 mėnesių.

checklist Trumpas palyginimas

Jei reikia vieno vaizdo, skirtumai telpa į kelias eilutes.

• Kilmė: citomaksai — išskirti iš gyvūninių audinių; citogenai — sintezuoti iš aminorūgščių.
• Sudėtis: citomaksai — peptidų frakcija, tai yra mišinys; citogenai — viena tiksliai apibrėžta trumpa seka.
• Forma: abu tipai būna ir kapsulėse, ir poliežuviniuose lašuose.
• Pakuotė: kapsulės po 20 arba 60 vienetų po 0,215 g; lašai — 10 ml buteliukas su dozatoriumi.
• Kurso trukmė: citogenai — 10–30 dienų; citomaksai — 1–3 mėnesiai; poliežuviniai — 1 mėnuo.
• Pertrauka iki kito kurso: citogenai — 4–6 mėnesiai; citomaksai — 1–3 mėnesiai; poliežuviniai — 3–6 mėnesiai.
• Gyvūninės kilmės žaliava: citomaksai — taip; citogenai — ne.

arrow_forward Kaip pasirinkti

Gamintojo metodiniame leidinyje kursai dėliojami ne pagal produktus, o pagal mėnesius: pirmas mėnuo, antras mėnuo ir taip toliau. Toje pačioje logikoje citogenai paprastai atsiduria pradžioje kaip trumpas startinis kursas, o citomaksai — vėliau, kaip ilgesnis tęsinys.

Tame pačiame leidinyje pateikiamos ir alternatyvios schemos su poliežuviniais citomaksais bei citogenais; jos sudarytos taip, kad kapsulę būtų galima tiesiog pakeisti atitinkama poliežuvine forma. Tai patogu, jei kapsulės netinka.

Praktiniai kriterijai, kurie priklauso nuo jūsų, o ne nuo teorijos:

Ir dar viena smulkmena, kuri painioja pirkėjus. Kataloge kapsules rekomenduojama vartoti valgio metu, o poliežuvinius lašus — likus 10–15 minučių iki valgio. Metodiniame leidinyje atskirai paaiškinta, kad ant pakuotės rašoma „valgio metu“ dėl papildų sertifikavimo tvarkos, nors pats leidinys siūlo vartoti prieš valgį. Jei nurodymai skiriasi, laikykitės to, kas parašyta ant jūsų pakuotės.

• Ar jums priimtina gyvūninės kilmės žaliava — jei ne, rinkitės citogeną.
• Ar lengvai nuryjate kapsules — jei ne, poliežuvinė forma yra tiesioginis atitikmuo.
• Kiek norite kontroliuoti dozę — lašų skaičių pakoreguoti tiksliau nei kapsulių.
• Kokį kurso ilgį planuojate — 10–30 dienų ar 1–3 mėnesius.
• Kokia kaina už visą kursą, o ne už vieną pakuotę — trumpesnis kursas nebūtinai pigesnis per mėnesį.

verified_user Ką dar verta žinoti

Vieno dalyko čia sąmoningai nerasite — nuorodos, kuriai ligai kuris produktas. Originaliuose gamintojo leidiniuose tokių lentelių yra, nes jie parašyti Rusijos rinkai, kur šie produktai turi kitą teisinį statusą. Europos Sąjungoje tai maisto papildai, ir jų aprašyme liga negali būti nurodoma kaip vartojimo priežastis.

Todėl viskas, ką perskaitėte aukščiau, yra apie kilmę, sudėtį, formą, koncentraciją ir vartojimo tvarką. Ar konkretus papildas tinka jūsų situacijai — ypač jei vartojate vaistus, esate nėščia arba maitinate krūtimi — klausimas gydytojui ar vaistininkui, ne parduotuvei.

Jei dar neskaitėte, iš kur ši produktų šeima kilo ir kas apskritai yra trumpieji peptidai, apie tai rašome straipsnyje „Kas yra peptidinė bioreguliacija“.

Maisto papildas. Maisto papildas nėra vaisto pakaitalas ir neskirtas ligoms diagnozuoti, gydyti ar jų profilaktikai. Neviršykite rekomenduojamos paros dozės. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip įvairios ir subalansuotos mitybos pakaitalas. Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Nėštumo ar žindymo laikotarpiu, vartojant vaistus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.